peklynė

×peklỹnė sf. (2) pelkėta, neišvažiuojama vieta, klampynė: Nu ir įvažiavom – tikra peklỹnė! Srv. Čia tokios peklỹnės lig pat Raguvai Ėr. Šitoj peklỹnėj vargu art: tokia jaura, akmenes Trgn.